- slapta
- 1 slaptà sf. (4)
1. SD367, CI884, Sut, N, [K], LL251, Rtr nuo kitų slepiamas dalykas, paslaptis: Slãptą laikyti NdŽ. Anie tur savo slaptàs J. Slapta nėra jau slapta, kuomet apie ją žino keletas žmonių VŽ1905,155. O jog ji nori ir norės tave apgauti, tai ir dėl mažo vaiko ne slapta V.Piet. Kokias čia slaptas čežatės? Krkl. Paliko tas dalykas slaptà, i nėkas nebžinojo Pvn. Ji mėgo atskleisti savo sielos giliausias slaptas rš. Slapta žmonių bus regėta SGI155.
2. Rtr, DŽ slaptumas, neviešuma: Kaliniai citadelėje laikomi griežčiausioje slaptoje rš. Todėl šiandie tokia slapta ruošėsi ir valgio jau buvo pasigaminęs Mš. Jis žmogus be slaptõs NdŽ. Slaptõs kalba J. Slaptõs uždanga NdŽ. Slaptõs medžioto[ja]s medžio[ja] pasivogęs Šts.
3. DŽ, SGI152 slėpiningas dalykas, paslaptingumas: Už valandėlės vėl su ja kalbės, žiūrės į tas kaip dangus šviesias akeles, pilnas slaptos kaip marių gilybės LzP. Kitaip negalėjo permanyt slaptų̃ dangujęjų, tiektai po tais prastais prilyginimais DP91. Graudinu jus visus, idant kaipo pagautai (paviršutiniškai) … slaptump (prie sakramentų) Dievo neprieitumbit DP36. Žadėjo mokytiniams visas slaptas savo mokslo parodyti brš.
4. J, Š, DŽ slaptavietė, slėptuvė: Skrynelė, sako, yra su slapta Blv. Negalia nueiti į jaują – jau ten slaptà Mšk. Vokyčių laikais žmonys buvo prasimanę visokių visokiausių slaptų̃ Skd. Čia anos (vištos) tura slãptą, po tais vašokliais neužmato [vanagas] Plt. Žmogus pirmuose savo gyvenimo amžiuose turėjo pasiieškoti sau slaptą V.Piet.
5. bažn. rožinio maldos dalis: Giesmė …, slaptas rožančiaus … rodanti SGII74.
6. bot. sėklalizdė: Užmazgas trislaptis, su slaptomis dvigrūdėmis P.
◊ iš slaptõs paslapčia: Iš slaptõs duoda vaikams saldainių Pvn.
Dictionary of the Lithuanian Language.